Per silpnas panešti

traukia,
ąžuolo žievė
skurdi kaip mano sapnas,
pabeldžiu kamieną,
lyg kultūros paveldą
gimusį iš sėklos,
tokios pat kaip aš.
Tik vargu ar paneščiau,
jei žievę nulupę
kryžių išskobtų
nebent kartu,
ir per amžius atėjęs
prisikėlimo tikrumas
padės?
bet kol dar drožiamas
kitas kamienas,
pakeliu gilę
ir į kišenę,
vis dūšioje ramiau,
nes dalį - nešu.