Rašyk
Eilės (72008)
Fantastika (2154)
Esė (1686)
Proza (10304)
Vaikams (2493)
Slam (47)
English (1087)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 1 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Dar ne viską savim nužymėjau,
nebūtis lai tarp pirštų suplyšta,
juk ėjau vien prieš pučiantį vėją
ir nešiausi save vakarykštį,
šioj dienoj nebuvau, nesuspėjau
nei į traukinį, bėgantį laiką,
akys upėm per būtį tekėjo,
ir jaučiau, kad srovė nesibaigia.
Gal aguonos per greit išbyrėjo,
ir gal duoną per smulkiai suraikė,
man tik saulė į delnus trupėjo,
ir džiaugiausi, kad šviesos be saiko.
Kad vienatvės pasaulis nematė,
kai po du sapnus mes išbraidėm,
ir kad paukštį balčiausią nutapėm,
tegul kyla svajonės virš kraigo.
2014-04-16 15:04
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 7 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2014-04-19 15:50
Maža princesė augina avį
Gražiai (: retkartėmis per daug emocijos, bet gražu.
+3
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-04-17 15:07
bitezole
Nuosekli kritika ir toks didelis dėmesys džiugina autorę. Ačiū Guntai!
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-04-17 11:45
gunta
tik už raišką +3,5 (raiška poetiška, bet ganėtinai stereotipiška, tai yra standartiška, vis tik nebanalūs - nenuvalkioti įvaizdžiai, tai +3,5) o už turinį, jame išreikštą lyr. her poziciją, ir už tą jo "tegul... kyla svajonės, tokiose vamzdiškuose  aplinkybėse..."  +1;

tai tiek - nepalaikau tokio požiūrio, nelinkiu sau galų gale to, ir savo mylimiems žmonėms, taip pat, kas išsakyta publikuojamame tekste, gyventi su tokiu požiūriu į būtį; gyventi kaip vabzdžiams,  kai jie žmonės, suvokiantys būtį ir save būtyje; tegul jie pažins būtį, ir gyvens taip, kaip gyvena žmogus žiodamas, kad kiekviena, kiekviena sekundė gali būti ta pati paskutinė... (o ne plėšyti nebūtį, nes dar ne viskas pažymėta juo...  ) štai tokia lyr. her pozicija į BŪTĮ, ir gyvenimo filosofija, nors jau ką žymėjo, vis tiek nesuprato - galgavo galgavo... ir mėgavosi savo "balčiausiu paukščiu" šviesos nepažinęs...

aš sakau +2 (tokia mano pozicija)
o tu sakyk trys ir valgyk snykers, bet ji juk irgi ne absoliuti?.. ar jau sakai, kad snykers absoliutas, tai tada kask po žeme geriau tą absoliutą, o jei nori užkąsk, "tictac_it snykers nuomonė - absoliutas..." :D
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-04-17 11:31
gunta
ką reiškia ne objektyvi, parodyk nors vieną objektyvų atsiliepimą apie eilėraštį - nu ir?..
tačiau objektyvu yra tai, kas pasakyta, o pasakyta kas?
Nesvarbu, kad nesuprantu kaip yra, gal taip o ga taip - svarbiausiai, už malonu piešti paltą paukštį." tai ne aš sugalvojau, nu ir?..
tai pasakė autorius:
"Gal aguonos per greit išbyrėjo,
ir gal duoną per smulkiai suraikė,
man tik saulė į delnus trupėjo,
ir džiaugiausi, kad šviesos be saiko.
" - nesvarbu;
o svarbu:
"Kad vienatvės pasaulis nematė,
kai po du sapnus mes išbraidėm,
ir kad paukštį balčiausią nutapėm,
tegul kyla svajonės virš kraigo.
"
čia ne aš pamačiau - čia autoriaus kuriamas lyrinis herojus pasakė, o pan toksai požiūris yra SVETIMAS, nemielas, nesimpatiškas - tolimas, tokia va gyvenimo filosofija; tai apie turinį.

ne aš pamačiau, o lyrinis herojus taip kalba, juk cituoju, tictac_it, tik lyrinis herojus - TOKSAI SUBJEKTAS (lyrinis herojus gi irgi subjektas) , kuris išreiškia štai  tokią subjektyvią nuomonę ir santykį bei požiūrį į Būtį.

taigi, visi rašo juk atsiliepimus iš savo subjekto – subjektyvią savo nuomonę, o tu jau ką sakai, tavo absoliutus pamatymas?.. tictac-it, hi hi „užkąsk medaus, snykers užkas...“ –va tokia mano subjektyvi nuomonė apie snykers, kuriuo siūlo alkį sopinti – kai snykers tiesiog nuodai...

tokiu atveju, mano absoliutesnis - nes jis pagrįsta analizė.
herojus tai kas jam nepriimtina (bet pasaulyje yra, yra juk būtyje nebūties suvokimas - tačiau jis jį neigia:
"Dar ne viską savim nužymėjau,
nebūtis lai tarp pirštų suplyšta," --- kai kiekviena sekundė gali būti paskutinė, jis sakosi, dar ne viską savim pažymėjęs, o jo tame viskame, nieko nėra, tik lėkštumas, tai yra mėgautis ir toliau juslėmis, bet nepažinti - mėgautis;
viskas pacituota, tai ne mano sugalvota, taip jis kalba.

Žinai, kaip Benderis sakė KYSAI,: "kam tau pinigai, KYSA,tu juk neturi fantazijos"
tai štai, kam tam herojui tolinti nebūties gimimo-mirimo dieną, jis gi vis tiek mirs besimėgaudamas juslėmis - nepažinęs būties. Pinigai - priemonė, realizuoti fantazijai - o juslės, priemonė pažinti būčiai.
Cha - piešk baltą paukštį ir kelk tostą, už savo balčiausiai nupieštą... 

suvalgyto kiaušinio lukšto nevertas tas paukštis, jis neturi išminties, tik kičinę išvaizdą...
TAI ANALIZĖ teksto, Cituojant tekste sukurto herojaus panegirišką - su patosu, pamąstymą.
(na, herojaus kalbą-iškalbą,  kurios pabaigoje jis iškilmingai tostiškai (nuo žodžio tostas) pasako "Tegul kyla svajonės..."
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-04-17 05:58
Kadagys
Gražus eilėraštis
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-04-16 20:18
tictac_it
:) analizė ? - jinai neobjektyvi  absoliučiai, nes tai yra pamatymas subjekto Gunta, ir tiek ... kitas pamatymas yra subjekto tictac - ir aš visai neprieštarauju kad jis yra subjektyvus - toks ir turi būti. :) Ir jeigu dar šiek tiek subjektyviai - žmonės turi dar šiokių tokių juslių ... įvairių :)  
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-04-16 20:12
TomKomPotas
Na, jau tas "nužymėjimas" (: Už trupančią į delnus saulę - 4+
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-04-16 19:51
gunta
prie ko čia diskusija, ir įdomiji ar neįdomi; aš kalbu apie turinį, ir apie raišką; ir jei tau subjektyviai, taip ir man subjektyviai, keip ir kievienam skaitytojui subjektyviai (visi rašo savo nuomonę) TAI, jei tau lyrinio herojaus gyvenimo filosofija yra miela ir sava, man svetima ir nesimpatiška (lyrinio herojaus gyvenimo filosofija); ko rauniesi į diskusiją ir aiškini, kad va Guntos subjektyvi pozicija, o jau tavo kokia? objektyvi?..
mano pamatymas OBJEKTYVUS - juk herojus puoselėja ir pabaigoje šlovina tam tikrą gyvenimo filosofiją "juslių tenkinimas – gyvenimo esmė ir prasmė" - mantai svetima.
o raiška, raiška poetiška, ritmiška, ritmiška, viskas ok. BE JOKIOS DISKUSIJOS.
žmonės turi penkias jusles (jei kurios trūksta - pavyzdžiui regos, tai klausos ir lytėjimo, yra dvigubai stipresnės - kompensuoja.) o jei jas grynina, ir tobulina - pradeda matyti vidiniu matymu, jau nebe akimis, neatplėšę  voko, o jį laikydami tik „tarp pirštų“ perskaito laišką. Deja, deja - gyvenantys pagal tą filosofiją, kurią puoselėja lyrinis herojus, to nepažįsta, ir nugyvena nepažinę, nors smegenyse turėjo ir tą gebėjimą, kuris taip ir nesuveikė;  tai tiek ;)
nepainiok analizės su diskusija.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-04-16 19:04
tictac_it
:) Būtų įdomi diskusija, jei būtų :)) - kas turi jusles, kas gyvena ir jaučia ? mmm ... nėra eilaraštuke filosofijos "gyvenu kad valgyčiau" - nėra! , ir rujojimą ir aguonas ir duoną - tai galima priimti kaip simbolius , maždaug taip - akys upėm per būtį tekėjo ,taip - nėra gyvenimo "šioje dienoje" ir nebuvo ir būti negali - čia tik manipuliacija , o eilėraštyje yra akimirksnis minties , supratimas kad kad buvo kažkas - gero , mielo, verto prisiminti ir tas prisiminimas, tegu - kiek "išplaukęs" ir mistifikuotas, - ir yra "šio akimirksnio" gyvybė ir džiaugsmas - saulė į delnus trupėjo - tai ne fiziologinių juslių kategorija, bent jau man :)
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-04-16 18:54
Arletė
Puikiausia lyrika.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-04-16 18:40
gunta
Tam jog pasakyti, kad kažkoks požiūris yra priimtinas, arba ne, pirmiausiai reikia suprasti požiūrį, susipažinti su juo, ir tada atmeti arba priimi jį;
o kaip gali būti nepriimtinas, jei jis nėra išdėstytas?.. taip kad, nors aš požiūrio neišdėsčiau, tačiau pasakiau, kad man, Tictac_it, nėra simpatiškas santykis į būtį, kada „šlovinkime jusles – gyvenkime, kad tenkintumėme jusles sąveikoje su būtimi“; VEIKIMO PRINCIPE, tai analogiška: „Šlovinkime valgymą ir maistą – gyvenkime tam, kad valgytumėme...“;

bet tai nei subjektyvu, tictac_it, nei objektyvu; tai tik požiūris, gyvenimo filosofija, kuri tau gali būti sava, arba svetima;
tai va man tokia pozicija, svetima, o jei tau
priimtina ir sava, tai tavo požiūris, tavo gyvenimo filosofija, ji sutampa su Lyr. Her. ir tiek;
kas yra juslės?.. jų penkios; mes jas galime tenkinti, arba jomis naudotis.

◘ Juslės: (1.skonis-rūgštu, kartu, saldu, sūru, gaižu; 2.uoslės-kvapai, garsai-klausa; 3. klausa - garsai; 4. rega - šviesu tamsu, 5.lytėjimas- švelnu, aštru, šiurkštu, lipnu, sausa, drėgna, slidu, šilta šalta karšta.
•na štai, jau ir suminėtos penkios juslės;
tekste kalbantysis lyrinis herojus jas šlovina, ir yra tik vartotoju - reiškia gyvena tam, kad jas tenkintų; VEIKIMO PRINCIPE "gyvenu, kad valgyčiau";
* * * grindžiu:
Citatos iš publikuojamo teksto rašytos (kursyvu):

"Dar ne viską savim nužymėjau,
nebūtis lai tarp pirštų suplyšta,
", - pažinti nebūtį, reiškia pažinti būtį,
nepažinęs būties nebūties nepažinsi; o čia pasakyta "nebūtis tegul tarp pirštų suplyšta" , matai, tam, kad pažinti (samoningąjam tavyje) Būtį, reikia ne tenkinti juslių poreikius, o naudojantis juslėmis ją suprasti, ieškoti, iki nubudimo to tikrojo, vidinio žinojimo; kodėl "TEGUL SUPLYŠTA" nebūtis? O, ne - „tegul ji sau yra kur yra.“ ?

Štai toliau tekstas:
"juk ėjau vien prieš pučiantį vėją
ir nešiausi save vakarykštį,
šioj dienoj nebuvau, nesuspėjau
nei į traukinį, bėgantį laiką,
akys upėm per būtį tekėjo,
ir jaučiau, kad srovė nesibaigia."
, - ką darė kerojus? negyveno sąmonė jo šioje dienoje - čia ir dabar, jis buvo nešamas juslių sūkuryje ir tik jautė jų retransliuojamus signalus; tai yra: "akys upėm per būtį tekėjo,
ir jaučiau, kad srovė nesibaigia
"...
toliau:
"Gal aguonos per greit išbyrėjo,
ir gal duoną per smulkiai suraikė,
man tik saulė į delnus trupėjo,
ir džiaugiausi, kad šviesos be saiko. "
, – štai, jis net nesuprato, ar per greit, ar per lėtai, o gal ir ne taip, „gal? Gal? Gal?“..., jis (lyrinis herojus) tik jautė šviesą ir džiaugėsi juslių retransliuojamais signalais, jis gyveno tam, kad tenkintų jusles, o galėjo ir operuodamas juslėmis, pažabodamas jusles ir jomis valdydamas, naudodamasis JUSLĖMIS KAIP PRIEMONE, suprasti ir suvokti atsakymus, taip įgydamas šiame gyvenime jau trupinį išminties, išeidamas iš jo jau kitoje dvasinėje kokybėje, bet jis tik tenkino jusles, ir retransliuojamais jų signalais MĖGAVOSI, kuriuos jam retransliavo juslės:
"man tik saulė į delnus trupėjo,
ir džiaugiausi, kad šviesos be saiko."
, o visa kita – atsakymai klaustukai: „gal gal gal gal“, - visa kita nesvarbu;
na ką, lyrinio herojaus dvasinė kokybė tokia, jis mėgavosi juslėmis, tenkindamas jų poreikius; bet nesinaudojo juslėmis būties pažinimui, suvokimui, per kurį (būties suvokimą) yra nepasiklystama nebūtyje - nepažinęs būties, nebūtyje paklysi;
o kokia jo pozicija po viso to gyvenimo, o pozicija lyrinio herojaus tokia:

"Kad vienatvės pasaulis nematė,
kai po du sapnus mes išbraidėm,
ir kad paukštį balčiausią nutapėm,
tegul kyla svajonės virš kraigo.
" -- štai jo pozicija tokia, tenkinti jusles, ir toliau ir toliau ir toliau...
iš tikrųjų, sielos nušvitimas yra ne tam, kad į rojų sugrįžtum, o tam kad iš rojaus neišeitum, nes ir pragare tavyje išliks rojus, bet reikia prieiti žinojimo pabaigą, o tai ne juslių tenkinimo kelias, ir ne instinkto tenkinimo kelias.

Visas turtas yra ne kad gyveni patogų gyvenimą, o kad gyveni stiprų gyvenimą; Stiprus gyvenimas yra su visomis peripetijomis, kurį nugyvenęs žmogus įgyja išmintį ir tikrąjį žinojimą; jūsų tekste herojus džiaugiasi:
"Kad vienatvės pasaulis nematė, kai po du sapnus mes išbraidėm, ir kad paukštį balčiausią nutapėm, tegul kyla svajonės virš kraigo." --- plius tai šlovina, tokį gyvenimo būdą (tenkinti jusles - o Nebūtis tegul suplyšta, nereik Būties pažint, užtenka joje būt ir tenkinti jusles... kai juslės tik priemonė būčiai pažinti ir nebūtyje būties nepamiršti... o kaip nepamirši jei nepažinai, tik jusles tenkinai, ir šlovinai tą procesą, pasirinkdamas tą poziciją.) juk nepažino: "Gal aguonos per greit išbyrėjo,
ir gal duoną per smulkiai suraikė,
man tik saulė į delnus trupėjo,"
. – o pabaigoje pasakė:
"ir kad paukštį balčiausią nutapėm,
tegul kyla svajonės virš kraigo."
- na?.. tegul kyla?.. tai jau pozicija; (rask vietą paukščio juodžiausio, suvok ją (tą vietą būtyje), suprask, ir pamatyk sąsajoje juodžiausią paukštį su balčiausiu paukščiu, Tai harmonijos dėsnis;
kodėl herojus nesvajoja apie tai - pamatyti paukštį juodžiausią, nesvajoja pamatyti (nutapyti) vienyje to juodžiausio paukščio buvimo  taško harmonijoje su balčiausiu paukščiu?..) trukdo visi gal?..

tai jau būtų išmintis, o pas herojų, su jo gyvenimo pozicija į būtį, nėr tam laiko, reikia tenkinti jusles - kai malonu tapyti paukštį balčiausią, o juodžiausią paprasčiausiai neigti - nes nepažintas jis...

tai-gi... herojus tenkino jusles, o ant galų galo, pašlovino tokį gyvenimo būdą.

- - - -
na čia nėra subjektyvu, čia minties, turinio analizė, ir kaip jau sakiau, man lyrinio herojaus pozicija, nepatinka, svetima, nuobodi;
tekste raiška - poetiška, bet tai jau ne turinys, o išraiškos priemonės.
o jei subjektyviai tictac_it, tokia pozicija ir gyvenimo būdas atrodo simpatiški ir savi, tai dėl dievo meilės, visiems vietos užtenka po saule... Juk ir išsakome savo nuomonę, įspūdį apie tekstą; kam kas patinka, kas kieno šalininkas.
tik juokinga, kad va pasakėte tictac_it, jog Guntos išdėstyta, kai Gunta nieko neišdėstė, tik išreiškė nuomonę, kas patinka, kas nepatinka, ir kuo nepatinka;
patinka raiška, turinys ne; O raiška, vis tik yra tiktai priemonė atskleisti turiniui.

Pozicija man, esanti turinyje, kurią išsako lyrinis herojaus man nesimpatiška...
ir nesimpatiška visai taip, kaip ir nesimpatiškas požiūris bei gyvenimo būdas, veikimo principe, toksai: "Gyventi tam, kad valgyti"
simpatiškas priimtinas: "valgyti tam, kad gyventi - pažinti būtį, save visas jusles išgryninti, jomis naudotis pažystant būtį"
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-04-16 17:11
tictac_it
Visai neblogai, kaip lyrikai  - 3+ ... na su riktais lengvais - tai taip, bet tikrai man Guntos subjektyvus pamatymas čia nepriimtinas - nei teorine, nei praktine prasmėmis :) Kad nedaugžodžiauti "kas ir dėl ko" - perrašau kiek savaip :

Dar ne viską savim nužymėjau, 
nebūtis lai tarp pirštų suplyšta,
juk ėjau vien prieš pučiantį vėją 
ir nešiausi save vakarykštį, 
šioj dienoj nebuvau, nesuspėjau 
į traukinais nudundantį laiką,  arba - (nei į traukinį, nei į pamestą  laiką )
akys upėm per būtį tekėjo,
ir jaučiau, kad srovė nesibaigia. 
Gal aguonos per greit išbyrėjo, 
ir gal duoną per plonai suraikė, 
man tik saulė į delnus trupėjo, 
džiaugiausi, kad šviesos - be saiko. 
Kad vienatvės pasaulis nematė, 
kai dviese sapnus mes išbraidėm, 
ir kad paukštį balčiausią nutapėm, 
svajonėmis plevenantį virš kraigo.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2014-04-16 15:47
gunta
poezija (raiškoje) tai geri.
Turinyje toksai panegiriškas narciziškas VARTOTOJAS (tasai lyrinis herojus) - svetimas, nemielas. (požiūris bukas - tai yra santykis į būtį.) nėr jame kūrėjo nei užuominos, miega kūrėjas - vartotojas (toksai jo santykis į būtį) panegiriškai su patosu šlovina savo nesuvaldomas jusles ir jų tenkinimą.
žodžiu, jei yra valgoma (kad gyventum) ir Gyvenama (tik tam kad valgytum) tai pas jus antra natūra, antras tipas, kuris gyvena, kad valgytų... Gyvena, kad tenkintų sudėtas jame jusles.  (ne tik instinktus, bet ir jusles, na jis juslių paslaugom – juslių yra penkios; o juslės turėtų būti priemonė sielos evoliucijai vykti.) štai toksai lyrinis herojus.

raiška - poezija, išreikšta poetiškai, bet asmeninė pozicija į būtį, ta nuostata, lyr her, man svetima, nuobodi, panegiriškai pigi ir nyki. tiek apie turinį.
Ir citata bus žemiau:
tai gerai, kad dar ne viską, o tai viskas būtų juo pažymėta...
Kada ateina rujojimas ir panašiai, tada labai aktyviai būna žymimos teritorijos; citata:
"Dar ne viską savim nužymėjau, ", – (citatos pabaiga), tai šita pacituota teksto eilutė, jau ir raiškos atžvilgiu ne kokia;  (šiaip tai iš karto, pradėjus skaityti, ji sukelia juoką ), o visa kita, (raiškos atžvilgiu – poetiškai tapoma) kaip jau išsakiau komentare
(raiška gera - poetiška; o turinys: filosofinė išmintis lyrinio herojaus, dar miega panegirikos lovytėje; knarkia panegiriškų dainų liūliuojama.)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą