Stojusi karan

Per anksti vargai aplankę-
Liaunus tavo petelius,
Ėmė ir baltai išrengė
Švelnų šilką menančius plaukus.

Jaunystės grožį nusinešęs laikas,
Pragyvento skausmo išraižytas veidas-
Kam liekana nuo karo tapusio detalės,
Tau-žiaurus į laimę skintas kelias.

Anksti tėvams palikus Žemę,
Namuos šviesa viena buvai.
Suprast už ką likimas šitaip peikia-
Neleido laukiantys laukuos darbai.

Užgrūdinta gyvenimo sunkaus mergaitė,
Dėl Tėvynės labo stojusi karan.
Pro akis dienas be džiaugsmo leido,
Vylėsi sugrįžti šalį siaubiant vokiečiams.