Byrantis gyvenimas

Man leidžiantis nuo Bokšto kalvos
laikrodžiai mušė vidurnaktį

iš palaikio švarko kišenių
biro visas gyvenimas
rytas vakaras dienos
sklaidė slystančiau debesis
po apversta tėvo valtim
slėpės saulėlydžiai
o kaproninėj tinklo aky
blaškėsi raudė
lyg sąžinės priekaištas
lyg kąsnis gomury

atsigerk vandens vaike
kartojo motina
o jos rankos kvepėjo ajerais

virš Bokšto kalvos
vėl aušo rytas