Vėlų vakarą
aš lyg vagis
bėgau meilės pavogt
trupinių
alkana ir kalta
šalo pirštai
nes ne savo ėmiau
degė lūpos
suprastum iš kart
kokį troškulį
aš malšinau
sutema nuramino
pasiguosiu paskui
atgailausiu vėliau
vėlų vakarą
bėgau laimės ieškot
svetimos
kas neturi
tas irgi supras
o kiemai purvini
ir apsnūdę langai
nepamatė manęs
nes nebuvo manęs...