Šventovė

Kvėpuoju į tavo nugarą
Gyvenime
Šuoliuoju paskui tavo pėdsakus
Lede
Sugaunu tavo plaukų sruogą
Glitnių
Išslysta iš rankų
Rodos, viskas
Ir tada krentu
Į mažytę duobę
Kurią paruošei
Žinoma, kad tu
Rugiuose prie bedugnės
Sutinku bespalvį berniuką
Tepliojantį ant rankų akrilą
Sako - o, taip reikia
Sakau - sudie
Bėgu vis bėgu
Lekiu vis lekiu
Šįkart nebekrentu
Tik lėtai slenku
Eiliniu tavo paruoštu taku
Galbūt tik takeliu
Ir štai
Galbūt
Esi tik prastas skonis burnoje
Išskalaujamas
Išspjaunamas
Viena meilė
Vienas laikas
Viena viltis ir tikėjimas
Drungnas alkoholis
Prasta cigaretė
O ir lsd nebe ta
Vistik
Meilė tai šventovė
Kviečiau tave ateiti
Bet pasakei
Kad negali peržengti jos slenksščio
Nes esi tik žmogus