... išdaužyti langai vėjo šuorai nešioja šiukšles, tarsi žaistų jomis užsimiršę vaikai, tarsi viskas gerai, bet kodėl aš basa ir po kojomis šnara, stiklo šukių šalna ar bepročių pasaulio takais jau einu? O ant durų spyna, vyriai tyli... tylės suprantu, kad nelaukia svečių po slenksčiu rakto nėr ir ant seno vinies pasaga tik rūdija ir ne laimė visai išdaužyti langai...
Neapkomentuotas lieka eilėraštis: trūksta komentaro à la tictac, pvz.:
Yra toks jausmelis vėjo pro kiaurymes, bet labai labai nei iš kur, nei kur... Išdaužytų langų nepakanka, kad šuorai šiukšles taip ir nešiotų, va jei ir durys mėtytųs išplėštos, tai gal kartais... o čia užspynintos. Kur rakto ieškojo neaišku, gal už pasagos ar šone. Gal įlipo pro langą, pati ir išdaužė, dabar džeržgina stiklus, kodėl basa, neįtikina, ir kad pakvaišus, juk supranta, kad ten nelaukia svečių... bet tas vėjo jausmelis... – 2+.
Va dabar komentarų pilnas rinkinys, Guntos yra originalas.
Malonu spausti 5 .
būtų viskas gerai, bet viena nelaimė - stiklai basas kojas gali supjaustyti, ą, jie nuo tų išdaužytų langų, nu viskas būtų kaip ir nieko, bet "tarsi viskas gerai, bet kodėl aš basa
ir po kojomis šnara, stiklo šukių šalna
ar bepročių pasaulio takais jau einu?" --- man neatrodo, kad viskas gerai su tuo lyr.her. (gal jis ir ne beprotis, gal jį kas pavogė, nuvežė kur tai - efekto būsenoje, ir va, jis paipaliojasi, lyg ir galva neskauda, mėlynių nėra, viskas gerai, bet kur jis?.. )
į pabaigą ta pasaga atrodo ištrauks kažkokią mintį, ir visa ta realybė, įsipaišys, arba įgaus metaforos pavidalą - bus poezija, viskas atsistos į savo vietas, bet taip neįvyko... pasaga rūdija, bet, gal herojus gali pasikaustyt, asas kojas, kad nesusipjaustytų, juk basas, niekas čia nėra gerai. :D (kabu apie turinį)
žinai kiek gerai, kad nutapyta - sukurta ERDVĖ, kurioje vyksta veiksmas, bet kas jame vyksta? (tai jau turinys) - susigalvok pats, kokią nors prieš istoriją. Tai ne eilėraštis.
Žinai, yra toksai teatrinis žaidimas, fantazijai lavinti - improvizacijai, pradeda visi judėt, bėgiot, šokinėt vartaliotis... ir po komandos užmirk, sustingsta kiekvienas toje pozoje, kurioje buvo, kai buvo duotas signalas užmirt; Ir tada prieini prie vieno ir klausi, ką jis veikia, jis iš tos padėties turi organiškai kažką veikti (be žodžių, be garsų) - su menamais daiktais jei jam jų reikia - vieniems geriau sekasi, kitiems ne, bet, kad jis ir paveikia kažką - organiškai, išradingai ir kartu netikėtai, tai yra nebūtum nuspėjęs, bet paveikė – nustebai, supratai, ir tai buvo organiška, su fantazija, JUK VIS TIEK, tai dar nėra etiudas,
o čia nėra eilėraštis. (kalbu apie turinį) nors erdvė veiksmo - aplinkybės sukurtos.(koks aukštas tik dar neįrašei - herojus juk ieško rakto vis tik...)