per paviršių vandens jis nuėjo baltais ir šlamančiais rankogaliais, jau kelis mėnesius, gal metus – nebepamena niekas – berniukas tokį baugulį jautė, skundėsi sopuliu pėdose, sėdėdavo susiėmęs
nevisaprotis - sakydavo kaime, bėdulis mano – kartodavo motina, lupdama obuolius, o anas – akimis tik į rytus, tik į ežero pusę težiūri, net dreba, lyg kažko išsiilgęs, lig beprotybės gelmių ragenos išsiplėtę
buvo ir tąsyk, kai vakaro tvankumą perkirpo žaibas, pirmą sykį trenkė į liepą - pakvipo medum ir nukryžiuotais varnėnais, antrą sykį – dangaus skambalai pašaukė į bažnyčią, be kvapo - tik gyvulių subliuvimais, malda
ir berniuko verksmu - tik ne nuo ilgo žiūrėjimo ežero pusėn, ir ne nuo moterų – jaunų, senų, pilnakrūčių, ne nuo vyrų – brolių, tėvų, jėzusėlių, degančių ant bažnyčios kryžkaulių, tada visi matė – palei gonkas, Kristus ežero pusėn nuėjo.
Man čia kaip pasakojimai senų žmonių, kada jie stebi reiškinius, mistifikuoja, ir jau nebeaišku, ar jie matė taip kaip yra, ar taip kaip jų akys matė (o jos melavo) N, juk meluoja akys, įdedi į stiklinę stiklinį vamzdelį, jis eina eina iki vandens vandenyje lūžta, o ištrauki, visas tiesus - bet akys kitaip mato - taip ir reiškiniai mistifikuojami, kai akys mato - o protas, nesupranta logiškai, nu tai viskas ant Kristaus - arba mato Kristų, nes protas žino "kristus vandeniu vaikščiojo, paviršiumi " - bet va berniukas gal ir turi kokių gebėjimų, kurių pats nesuvokia ir nekontroliuoja, Kristus juk viską suvokė - kontroliavo, veikę sąmoningai ir aiškino, ką jis veikia, ir kas yra kas.
primena pasakojimus senų žmonių - gražius tokius. kaip ir Gogolio literatūra, pasakojimus, tačiau Gogolio, jau kur kas toliau, nei senų žmonių pasakojimai, Tai pas jus, toli gražu, dar ne Gogoliškas pasakojimas, o tas senų žmonių,
kaip supratote, man čia ne poezijos žanras, tačiau grožinis-literatūros žanras, man asocijuojasi grynai su pasakojimais senų žmonių, kurie mistifikuojantys tokie – jiems patiems mįslingi. Štai toks pasakojimas;
----------------------------
čia reiktų pataisyti mano galva, reiktų (citata):
"lig beprotybės gelmių ragenos išsiplėtę
buvo ir tąsyk", --- (citatos pabaiga), - gal Vyzdžiai išsiplėtę,– ar tikrai ragenos išsiplėtę?
(jei vyzdžiai, tai lyg ryklio... užlieję raineles - juodos lyg ryklio akys?"
Šiek tiek pasigedau aiškiau išreikšto loginio ryšio minties plėtojime "berniukas - nevisprotis - žaibas - Jėzus per vandenį". Nesakau kad ryšio nesama, tiesiog gal aiškiau jį išreikšti vertėjo. Bet už stebuklus, kurių protingieji nemato, lai bus 5-