Vėlu.
Ir taip toli girdėti naktų šlamėjimas.
Tarp lauko ir dangaus bekraštis spiečius
Minčių ir tuštumos.
Guliu.
Ir supa vėjas lygę.
Skraiste miglos užsidengiu akis
Ir skleidžiasi pavasario laukimas
Kai krintantis lietus arti.
Nejau,
Suklyksiu gervėmis kai ūkas
Lietaus prigėręs sulapos?
O gal, vidunaktį nubusiu
Ir rasiu žiedą atgailos.


Nemunėėlis






