Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 10 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Siauru taku
namo
ir delnu braukt
per smilgų šilką
nuo pamiškės
ruoželio
rūkas atvingiuoja
namo
kol žaižaruoja saulės
paskutiniai tvinksniai
ir pėdos basos
tokios lengvos
kad jeigu užsimerktum
ir sau leistum
tai pakiltum
virš kaimynų daržo
matytum
kaip kaimynė skina
pusžalias braškes
rytoj anūkai atvažiuoja
bus klegesio ir džiaugsmo
o savam kieme
regėčiau
savo tėvą po darbų
suskirdę pirštai
cigaretė rūksta
ir pokalbis ramus
nes motina čia pat
prie šulinio
iškošus pieną
likučiais lepina
nenuoramų kačiukų būrį
ir mane
išstybusią mergiūkšte
pasiunčia vartų uždaryti
jau vakaras
siauru taku
namo
dar leiskit man pareiti.
2014-03-14 10:33
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 10 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2014-03-17 22:56
Algmar
Gunta siūlo parašyti kitą eilėraštį, guntišką. Siūlo gražiai, įtikinamai (Guntos komentarai šiemet pakilo į naują lygį). Bet ką tai tikrovėje reiškia?
        Galima patarti Repinui tapyti kaip Čiurlionis, arba atbulai.
        Čiurlioniui – muzikuoti kaip Mocartas arba Šenbergas...
        Marčėnui – kaip Kajokas, kad premiją gautų. Ir pan.
        Be abejo, paklausę visi sukurtų ne prastesnių kūrinių.  Visi rašykai galėtume žygiuoti į meno aukštumas Guntos vedami. Bet ar to reikia? Nereikia nė pačiai Guntai.

        Ne prastėja Raganingos eilėraštis nuo pradžios, o išlaiko lygį, reikalingą paveikslui taip kaip sumanyta išbaigti – jausmas nuo gelmės ir saulės iki artimųjų žvilgsnio.  Filosofija tvyro vakaro ore, tuščia būtų dar ją išbambėti, nuo buities nusisukus.
        Galima, viską galima padaryti – su Mocartu nepasiginčysi. Bet ar būtent ta kryptimi Raganingai verta eiti, kai jau savą taką radusi. Tame take dar aibės vaizdų tobulėti ir keistis, ne mechaniškai tobulybių šniukštinėjant, o jaučiamas temas išsakant. Praverstų strofikos galimybes apsvarstyti. Eilėraštis atneštas publikai lyg paveikslas į parodą. Daug reiškia rėmai, apšvietimas, – nors neverta tikėtis, kad vien dėl to bus gerai. 

Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-03-17 22:10
Pranas
Smagu girdėti, kai tokie (ir  panašūs) atsiminimai eilėraščiams  atiduodami pasupti,  paniūniuoti.   
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-03-17 11:21
gunta

pradžią skaitant, mintis atėjo (toje vietoje) "delnu braukt
per smilgų šilką
nuo pamiškės

namo
kol žaižaruoja saulės
paskutiniai tvinksniai
ir pėdos basos
tokios lengvos"
, – kad pagalvojau "taip ir Darius ir Girėnas jautėsi, <<Valanda kita ir mes jau numie>> , – jau perskridę Atlantą,matydama to krašto nakties gamtą, debesį, dangų, atgyjant prisiminimams, kaip ten namie...
"neapsakomai žavi žemės džiaugsmo valanda - skrenda neganda juoda" S.Neries eilėraštis " skrenda neganda juoda" va apie tą žavią akimirką, ties kuria visada kabo pabaiga, bet kurią sekundę, o vaikutis to nejaučia - nematuoja, nebijo - jis tik žaidžia ir mirtį nešančios bangos, dainuoja jam balades, ir neša kriaukleles - tai jo santykis,jo matymas, kaip jis mato tas bangas, tame žavesys...

tai va, jūsų tekstą skaitant, pradžioje, toje vietoje pagalvojau, kaip "Darius ir Girėnas" , ir ten pradedu skaityti, kad jau tas grįžtantysis (lyr. her.) "skrenda virš kaimynų daržo" - visai gerai skaitėsi, bet jau nuo vidurio, jau į pabaigą, kada perėjo į asmeninius pasakojimus, vis prasčiau ir prasčiau, ir minties tos - neištraukė "neapsakomai žavi žemės džiaugsmo valanda, kuri laikina, trumpa amžinybėje,kaip dulkelė, o džiaugiamasi amžinu džiaugsmu, žinant, kad ji neamžina" - nėra tos minties, neištraukta, tik pradžioje pasivaideno ji, bet išblėso, neprivažiuota, neišsirutuliuota į ją, tiesiog paprasčiausiai sentimentalus kiek ištęstas tekstas gavosi, jau nuo pusės pradėjęs silpnėti ir perėjęs į sentimentalų, tokį literatūrinio dienoraščio pobūdžio tekstą, gerai kad ne asmeninio dienoraščio, tai tiek, bet nuo pusės jis išsikvėpė, virto sentimentaliu visiškai nuspėjamu (tradiciškai literatūriškai sentimentaliu) tekstuku. +3
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-03-17 06:01
Kadagys
Eilėraštis geras, įvertinimas neblogas, bet susidomėjimas yra graudžiai baisus, labai mažas. Didelis abejingumas, tikrai nesuprantama.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-03-15 17:21
twentyFour
susigraudinsiu. leiskit nepravirkt.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-03-15 13:03
durnas personažas
J4zau, kokį Jūs gražų prisiminimų pulkelį man atvėrėte, be jokios abejon4s a duočiau daug. 5
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-03-14 21:20
Upė Piliakalnytė
Taip ir išvydau kaimynų kiemą kai jų dukra studentė grįžta namo,nuostabi idilė.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-03-14 20:41
Gėlėta pieva
Patiko, labai dvelkia vakaro ramuma, darna ir harmonija.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-03-14 14:04
herbera
Ok
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-03-14 12:39
tictac_it
Švelnieji sentimentai ... per metų rūką ... gražu, paprasta. - 4



(smulkmenėlė - pusžales)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-03-14 12:01
Juozas Staputis
Santykis tarp artimiausiųjų žmonių...
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-03-14 11:32
Atėja
Puikiai pabraidyta
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-03-14 11:30
bibliotekininkė
Nostalgiška vaikystės šiluma dvelkiantis..
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą