Rašyk
Eilės (78095)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 18 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Pilkam kambary kabėjo laikrodis senas,
Rodyklės slinko jo veidu blyškiu.
Nors daugelį metų dengė jį dulkės,
Jis tiksėjo savo nuobodžiu ritmu.

Nors niekas į jį seniai nežiūrėjo,
Skaičiavo dienas jis nepailsdamas vis.
Ar tiksės jis rytoj, kaip kad vakar tiksėjo,
Žino tik jo metalinė širdis.

Galbūt jau rytoj ateis diena kitokia,
Kažkas vėl pravers kambario pilko duris,
O pro jas įsiveržęs pavasario vėjas
Sienas šviesesnėm spalvom nudažys.

Tik ar nuvalius nuo laikrodžio dulkes
Jo veidu rodyklės dar slinks?
Ar tie metai, kruopščiai suskaičiuoti,
Į užmarštį tyliai nugrims?

O gal jam laiko skaičiuot nevertėjo,
Nes jis niekam nerūpi išvis.
Kad prasmė tam yra, gal tik naiviai tikėjo
Jo vieniša ir pavargus širdis.
2014-03-11 12:35
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2014-03-11 23:51
Paulius Brazdeikis
Ne pagal užsakymus rašau, deja. :)
O dėl deramo rimo eilių skiltyje skųstis tikrai ne vieta.
Jei tamstai norisi kažko kito, siūlau paskaityt Jono Meko eiles - turėtų patikt. :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-03-11 20:53
TomKomPotas
Norisi kažko įdomesnio nei pavargusios širdys, dulkėto laikrodžio metafora ir surimavimas kad būtų Poezija iš didžiosios raidės. 2-
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą