Užmerkiu akis, bet matau Tave,
Aplinkui tyla, bet Tavo balsas šalia.
Tu – paskutinė mintis prieš užmiegant,
Ir pirmoji, mane saulei palietus.
Apvirto pasaulis, kai Tave pamačiau,
Man reikia Tavęs, jau dabar tai žinau.
Aš noriu mylėt, bet truputį bijau,
Nes šito daryti jau neketinau...
Bet gal kaip tik Tu man galėsi padėt
Prisimint ar išmokt, kaip be skausmo mylėt.
Dėl to pabandysiu savy rast jėgų,
Tikiu, kad laiminga su Tavim būt galiu!