Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 13 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Sultingas tekštelėjimas ant žemės, savo paskutinio išleisto oro santaupom, nuperka bilietą, kurio maršruto skiltyje užrašyta: galioja nuo stotelės,, Suglebęs sėdėjimas ant kėdės, sukaltos iš niekinės tylos, kuri sutvirtinta paties išpuoselėtu, silpno rutulio formos, baltomis šaknimis, nuskriaustojo plauku, išdygusiu be funkcinėje vietoje. Prie kėdės pritvirtinti ratukai, iškasti iš suspaustų šiukšlių sąvartyno, iki kurio reikia keliauti daugel skaičių atgal, nors čia pat yra šviesūs naujo tipo ratai. Šis darinys stumdomas neįgalaus mieguistumo, kurio ilgiausias kelias prilygtų kirkšnies šlapalo kelionei į pageltusių dėmių sambūrį apatiniuose“. Maršruto pabaiga stotelėje:,, Užrakintos durys“. Duriantis diegulys kairėje kišenėje padeda rankai pasiekti josios turinį, o ten šūsnis tokių pat bilietų. Griebi už rankenos, susvyruoji, iš paskutiniųjų stengdamasis ištraukti save iš užsikirtusios plokštelės, nenutrūkstamo kino seanso, rodomo pilnoje, tirštai apsvaigusių dūmų, susipynusių su smingančiais prisiminimų nuotrupų blyksniais, salėje. Pirštai jau benuslysią, tačiau ausys įsikimba į plonas aimanas, sklindančias nuo šalto betono grindų. Gulintys kūdikiai tamsiuose kraujo pataluose. Matyti paties antspaudai ant jųjų galvų ir sutraiškytų šonkaulių. Padas, permirkęs tirštu gličiu skysčiu, kuris pakeltos pėdos ir betono tarpe iššiepia sutrūkusią, plyštančią žaizdos šypseną. Kūnų ertmėse, dar tvinksintys plaučiai, aimanuoja sakinių atodūsius. Sustingusiose akyse, mirusių paveikslų nuotrupos. Atplyšusios skiautės, kaip į skersgatvį išmestos žuvys, čiulpiamos puvėsio, trata užmarštin, valkatos tingulio sušvinkusioje burnoje. Jojo pilvas sutinęs, išlindęs išorėn kaip perpampus kirmėlė, reikalauja vis daugiau ir daugiau maisto.  Kaip paskerstos kiaulės žarnos tyvuliuoja ant žemės. Pasiverčia ant kito šono, pražiojęs skyles, laukia nukrentančiųjų.
Tylintys veidai, nudelbę užmerktus žvilgsnius žemėn. Tikėjimo prarasties lašai, srūvantys iš akių, laša ant pirštų, kurie lūžta kaip permirkusios šakos. Dar kybančių veidų mimikų reljefai nebepasakoja ryto nei vakaro, nebetiksi jaunystės ar senatvės, nebedainuoja šurmulio ar vienatvės. Nebesiginčija, susitaikę su kritimu į išnykimą. Lieka tik sukietėjusių pūslių rankos. Pajuodusios panagės, užpildytos betikslio metalinių karvių varžtų sukinėjimo. Suskilinėjusios nuo kasdienio tuščio pasikartojimo, išdraskytos tarsi plaučiai nuo chroniško kosulio, atšepusiu paviršium, nusėtu, negrabiai atidarytos šprotų skardinės, trikampiais. Glostoma šių delnų, galva, kalnuota sakinių gumbais, tampa dykviete. Užklota drumzlinu, beorės ramybės rūku, persisunkusiu buka smarve it pūvančios kirmėlės graužia akies obuolius. Žodžių smėlis, nešamas pučiančio melo, užkiša kietu kamščiu ausis. Įspraustas į masių suprakaitavusios pažasties aklavietę, įsikuri kaip musė papuolus į voro tinklą. Tampi judančiu sriubos indu ir masturbuoji kasdienybę. Sėklinamos karvės keturpėsčia čiuožyklos poza paguldo galvą ant pagalvės, kimštos spjaudalais, besitaškančiais iš garso skylių, pūpsančių ant gatvėse slankiojančių, identiškų dvikojų darinių. O ant nugaros čiuožinėja vemiančios dėžės krykštaujantis turinys. Rankos, sopuliškai apglėbusios galvą, piršto antspaudo vagoje, prasikala daigelis, atplėšdamas užsiūtas akis. Žvilgsnio mostai sudrebina čiuožyklos konstrukciją. Akys spurda kaip besiveržiančios laisvėn rankos, surakintos odą pjaustančia grandine. Aplink riešus palikta atvira kapo duobė, o metaliniai gremėzdai su besišypsančia šakių palyda, veža velionį. Susirinkę žiūrovai klegeno ir juokės, gėrė kvailystę, užkasdami televizijos vakaro programa. Tik iš santūriai apsiniaukusio dangaus, lijo mirusiųjų plunksnom. Krisdamos, be pėdsakų, vinguriavo minčių nuotrupas, o pasiekus žemę tapdavo kūrenamų laužų malkom, kurios šildė susirinkusiųjų koktų juoką. Likusios bekūnės anglys nepalikdavo prisilietimų, nebekrito nuo jų šešėliai, nei likdavo pėdsakų, po vidurdienio šokio ar naktinio pasivaikščiojimo. Scenos, kurių supratimo plytelės atveda prie stendo su iškabintais popieriniais užrašais: Ar tai pagaliau dygstantis vaisingas įnagis, kurio potencija nežino kas yra suglebimas, ar tik antkapio įrašas.
2014-03-10 14:29
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 2 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2014-03-10 17:32
begemotas_
Manau jums būtų naudinga paskaityti. Georgo Traklio poetinę prozą.
Taptų aiškiau, kaip tokiuose tekstuose daromi akcentai ir atsijojamos esminės detalės nuo šalutinių


Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą