Šiame svolačių pasaulyje
Pindabolai suka vargankes.
Ir niekas nemato kaip jie gaikčioja
Dėl mirštančių motinų,
Kurios per ilgai tarnavo padoriems ponams
Padoriai per lietų nešančius skėčius
Ir besikeikiančius kai niekas negirdi.
Jie irgi keikiasi...
Jų moterys gražių kūnų, —
Kaip iš vaško
Ir kvepia karamele.
Bet jų akys negyvos.
Pindabolų „mažyčių“
Ir juokiasi
Ir verkia.
Jų akys tikros.
Tad nestumk.
Nelimpa.
Kad šis pasaulis
Tik padorių svolačių.