Atėjo vakaras,
dar kovui neišaušus,
bet jau atnešęs paukštį į namus —
toks pilkas it grumstelis žemės,
bet saujoje įaugęs iki pilnaties:
visos erdvės karalius mažas.
Ir pagalvojau —
danguje jo lašas,
bet štai žmogaus dalioj
jau pats jam it dangus.
... ir gieda vakaras,
pavasarį paukščiu įnešęs,
toks pilkas, kaip grumstelis žemes
ir pats į vyturėlį panašus...