Tu, lyg laikas,
palietęs užverto lango
tuštumą,
veidrodžių prasmę,
kuriuose atsispindi pilnatis,
palietęs tai kas dar gyva
likę, po akmenų lietaus,
į sužeistą sielą.
Tu, lyg laikas...
Lava tekanti mano gyslomis,
link gyvenimo širdies,
praradusios ramybės plaustą.
Ir virtęs gyvu nerimu
tarsi žyme
paženklinta amžiams.