Migla
Norėčiau nudažyti dangų žaliai,
Visokių atspalvių dažais.
O visą žemę mėlynai,
Kartu su visais daiktais.
Tada stebėtų žmonės dangų,
Taip pat kaip stebi žemę.
Aukštas kopėčias statytų,
Apgyvendintu tą žalią masę.
Visi paliktų seną namą,
Užkoptų kaip banga viena.
Tada nuversčiau vienintelį jų taką,
Į platybę, kur verkė jų mama.
Palikčiau vienas šioj mėlynėj,
Žvelgčiau į žvaigždes pro žalią stiklą,
Dainuočiau aš šiai begalybei,
Ir sapnuočiau žvelgdamas į miglą.