norėčiau paliest tavo pieninius plaukus
pauostyt tą jautrią sruogelę akių
pasivaikščiot korėtoj sniego rainelėj
iškvėpint tave chaneliu pigiu
ak kaip norėčiau sutrupint raktikaulio linkį
kokoso drožlėm barstyt tavo kelią į mus
tyliai nematant surasti viltį
galiausiai užgest neberadus namų