Rašyk
Eilės (72441)
Fantastika (2181)
Esė (1688)
Proza (10369)
Vaikams (2462)
Slam (49)
English (1092)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 23 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Pūkuota kamanė
lyg bumbulas
nuo mano žieminės kepurės
nutūpė  
ant dobilo galvos
lengvai pataiko
ir į mane nežiūri.

Gulėk sau
milžine
žaliame pasaulyje
gražesnio nėra ir nebus
paliesk, pauostyk... užsimerk
galbūt išgirsi.

Skruzdėlės
pro šalį skuba
tempia dar leisgyvį vikšrą
kanda
oi apie šitą nereikėjo užsiminti
kaip mandagumas reikalauja.

Jeigu žiaumoji smilgos kotelį
saldų ir sultingą
tai jau beveik puotauji
nekviesta.

Būtų rytas
galėtumei lyžtelti rasos
nuo apsvaigusio smilgos
ir galbūt sumažėtumei
tiek, kad ne gėda būtų
pasikalbėti.

Apie tai...
                   Kiek boružė
                   turi taškų
                   tiek vaikų
                   šitiek skalbti jai tenka kasdien 
                   raskilos ežeruos išskalauti
                   ir gerai jeigu voras nepyksta
                   kai plevėsuoja
                   marškinėliai maži jo tinkle.
                   Pūkuota kamanė
                   turi namus
                   į svečius nepakvies
                   saugo paslaptis ir nesileidžia
                   į kalbas
                   ūžia, skuba, neša
                   jau ant kito dobilo niurzga.
                   Namisėda sraigė
                   kantriai laukia
                   svajoja apie lietų
                   ir norėtų lango
                   klausytųsi
                   kaip į stiklą lašiukai barbena
                   galvotų
                   gal atėjo svečių.
                   Jeigu sužvanga
                   garsas geležinis
                   būna  šio pasaulio tragedija
                   kažkaip išgyventi tenka
                   gelbėtis pienių parašiutais
                   išmokti skristi aukščiau nei gali
                   rasti namus sutemus
                   sugrįžti.
                   Pernai
                   iki šalto rudens
                   melodiją žalsvą
                   virkdė
                   ilgesio nukamuotas žiogelis
                   netikėjo, kad būti vienam
                   taip sunku
                   ir užgroti linksmai negalėjo
                   šitokios žalios ir mielos
                   buvo akys
                   jo mylimosios.

Eik jau
visko nesuprasi, neišgirsi...
paglostė skruostą gysločio delnas
į namus skubėk
kol turi kur pareiti.
2014-02-11 16:28
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2014-02-17 14:25
Arletė
Man tai netinka, aš visa tai mačiau, stebėjau ir žavėjausi.O kūrinėlis superinis, lyg dailiai vyniojama pievų juosta,5
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-02-12 07:35
tictac_it
Dailiai dailiai , iš esmės du eilėraštukai bendra tematika kuri atsispindi griozdiškame pavadinime su didaktikos gūseliu :) Na o akcentuoti paskutinėmis dviem eilutėmis gal ir nereikėjo ... gal. Na tiek to, paklausiu kamanės - kai sutiksiu :)) 4-
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-02-11 21:56
Guntis Kvanka
labai negražu tokius gerus darbelius slėpti šiukšlių dėžėj. Labai turtinga jūsų pieva...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2014-02-11 20:19
Atėja
va čia tai darbas..neišpasakytai jautru, iki ašarų...toks gamtos, gyvybės pajautimas, išreiškimas, pateikimas.Ačiū Jums.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą