Meilės laidotuvės
Atleisk, prašau, kad aš tik pėdos sniege,
Kuris skaisčiais pavasariais nutirpsta.
Kad lieku tik viliojančia praeive,
Katrai vilgšnu alkiu žvilgsnis suvirpa.
Ne tau, ne man įveikt likimo vingius,
Neišsakytų žodžių pragaištį klastingą.
Tarsi sustirus upė po ledo plieno karstu
Vaitojančią nuo speigo augmeniją apraudu.
Tau apmaudinga, netikėta prarastis,
Sklandžiai nueito kelio linkui malonumo.
Man supūliavus, išplėšta širdis,
Paklojus lovą meilės laidotuvėms.
-----------------------------------------------
Seniai seniai nunykęs girgžduliavęs sniegas.
Saulėta vasara įkaitus kelia pienės pūką,
Rasoti rytmečiai voratinkliais išraizgo pievą,
Kur nužudytos meilės karštų pėdų būta...