Aukso bitės rytas

Sparčiai. Karčiai. Tyliai. Spėriai
Dieną be medaus išgėrei.
Lūkesčiai ir... oriai, noriai
Ant jų virvės pasikorei.

Sapnavai tai, ko nebūna,
Užsimaukšlinęs karūną
Savo lūkesčių ir baimių,
Kai iš praeities stiklainių

Žvelgė monstrai - embrionai,
Šansai praleisti, sijonai
Tų piločių, kur su šluota -
Viską, kas neišnaudota.

Nubudai, lyg nuplikytas.
Žiūri vakarykštis rytas
Į tave, tos pačios sienos,
O ant radijo antenos -

Ta pati Auksinė musė.
Klausia: kuo tu šiandien būsi?
Rutina... Kaip išsinerti
Dieną su medum išgerti?

Kur nuskristi, ką daryti,
Kad nubudus, Aukso bitė
Neštų ne minučių mirtį,
Bet medaus į tuščią širdį?