jei aš neturėčiau veido
ar pažintumėt mane minioj
ar matytumėt šypsnį mano
ar prisimintumėt rytoj
jei aš netyrėčiau balso
ar klausytumėt mano eilių
ar norėtumėt jas išsaugot
dėl savo ryto aušrų
jei mano širdis būtų žvakė
ar pakaktų jos šilumos
ar baigus laikui jai degti
ieškotumėt kitos
aš nesu vien tik raukšlėtas veidas
ar balsas tyliųjų eilių
mano laiką tirpdančios liepsnos
nėra tai kas aš esu
neriu į beveidę minią
sušunku tyloje aš esu
aš esu tas kuris nupiešė dangų
ir nutapo šypsnį veidų