Baltojo kambario gyventoja

Atsisėdu ir galvoju,
Kaip čia gera man tūnoti:
Šilta gera ir jauku
Lyg po pievas aš brendu,
Delnai glosto sienas  šilko,
O akelės šviesą vilgo.
Baltas vaizdas neišnyks,
‘‘Vaiko‘‘ sapnas tuoj iškils
Svajose aš įsmingu
Ir nežinomybėje dūstu.
Jau ne balta, o tik pilka
Vaizdas akis mano vilgo,
Viso gero tau sakiau
Ir iš lėto panirau.