Mėnesiena žvalgos per petį
Ieškodama žvilgsnio ramaus
Žvaigždžių minioje.
Nors vien juodosios skylės aplink.
Kas sunkesnis už kūną?
Absurdas šnabžda plunksnelė,
O logika taria bailumas.
Nors įžiūrėt negaliu atminties
Vandenynas išseko,
Tačiau tavo krūtys pabrėžia aklumą.
Jis it nepridengtas laikrodis stebi,
Kaip maivosi gatvėje perskrosti šunys.
Galimybę paliki laimingai gyventi,
Nors žodžio nenumestas rūbas –
Palieka nemaža klausyukų.