Iš Itakės per Atėnus
Ir per šimtmečių uolienas
Aš atseksiu tavo pėdas
Nemarioj giesmėj sirenų.
Aš Big Beno didį bokštą
Tavo jūroj paskandinsiu
Tavo graikiškas kolonas
Aš atmindamas kankinsiuos.
Aš praskelsiu niūrią sieną
Savo įžvalgos kardu
Tavo stotą didų, tvirtą
Aš kaip nieką branginu.