Linažiedžių laukas vasarom žydėjo,
Gediminės upė alksnynais gurgėjo...
Alksnynais gurgėjo, žvirgždeliu smaginos,
Kas rytelį mielą žiedeliu dabino.
Ją toliau nuplukdo Alovėlės vingis,
Ten, kur Nemunėlis teka įnoringas
Ant krantų suspindęs ir linelių mėlis
Puošia mano kraštą šitoks gražumėlis.
Čia visi kaip bitės – metų metais triūsia,
Ir kasmet vainikais puošiasi jų būstai...
Buvo darbo dienos, buvo jos kaip šventė,
Kad kasdieną žmonės vis geriau gyventų...
Pavartoti nežinomi tik du toponimai: Gediminė ir Alovėlė. Tai tos vietovės upeliai. Na, o trečias Nemunėlis - Nemunas, visiems žinoma upė. Ir painiotis čia nėra ko, nes ne apie geografinę-administracinę vietovės sandarą kalbama, bet apie poetinės raiškos pakankamumą temos aiškumui ir prasmingumui?..