ištryniau tavo skruostus ramunėm, dabar jie kvepės lietumi
sielos malonėmis mėtų. ir jų kliedesiais
arbatos ženšenio tyliu atodusiu prasidėjo audra ir ..
tyliai nusijuokė medus, tavo medaus plaukai
dar nesakiau? jie kvepia labai
ir vis dėlto
noriu tavo delnus paliest slaptom savo svajom
pridegt
privelt šaltom rudens maldom
ir viskas taip neaišku
kodėl
baigėsi arbata.
išeinu.
ir vėl.