Paprasta istorija apie pasaulį

Sumažėja kartais pasaulis...

žvirblio plunksną
pilką pagauna
iš už kampo
vėjas pašiurpęs
lyg praeivis
sušalusiom rankom
pasiglosto pakaušį pliką
                   laikas būtų
                   jau pirkti kepurę
                   nes pernykštę suėdė kandys
                   ir dabar skylėta guli
                   ant tamsaus debesies palangės.

Sumažėja kartais pasaulis...

takelius prie laiptinės dulkina
pirmą sniegą
pajutusi Zofija
plazda jos palaidinė
kaip aitvaras
ir žiūrėk jau
padangėmis skuodžia
                   o praeivis
                   sušalusiom rankom
                   savo šaliką
                   šiurkštų apgobia
                   ir laiminga kaimynė Zofija
                   jo kerams iš kart pasiduoda

Sumažėja kartais pasaulis...

iki mažo puodelio arbatos
iki gelstančios mylimo foto
iki pilko žvirbliuko plunksnos
ir kaimynės akių ašarotų

iki siūlų kamuolio minkšto
virbalų mirgėjimo pirštuose
iki kandžių tyliai krebždančių
senose bobučių spintose.