Nekviesk manęs
aš neateisiu
nes nemielas
man tas dangus
kuriam tu gyveni
ir tavo veido
apvalumas kvailas -
lunatikų pasaulio atspindys.
Nežadinki manęs
pro lango plyšį
nepiešk ant sienos piešinių
aš nerūkau ir negeriu
ir nepamišus
na gal šiek tiek
nes su tavim kalbu.
Nekviesk manęs
į tuščią miesto gatvę
ieškok benamių katinų
ant stogo aš nelipsiu ir nešoksiu
nekursiu tau
vidurnakčio giesmių.
Negundyki manęs
ir nežadėki
apdovanoti pilnaties galia
aš jos per daug turiu
nėra kur dėti
užuolaidas užtraukiu
susitiksim delčioje.