Gyvenimo tyloje

„Gyvenimo tylos laiptais“

Tylos laiptais - mes pakylėję keliom pakopom
jau - išsakom sau savo esybes, išgyvenimus.
Mintis - nesiklausančias ar pasiklausančias mūsų vidinių gelmių išpažinties.
Tarsi kaltume  į savo tvirtybės medį - pasitikėjimo vinimis - mažom mažytėmis.
Neskaitę net savo pamirštų vadovėlių - kuriame ar stengiamės išgimdyti -  knygas ateičiai.
Gyvenimo tylos laiptais...
Mes pakylėję keliom pakopom,
Triskart nusikeikę - net gi rusiškai, pamatome kitą pasaulį, tikrą, neišvyniotą iš vystyklų, nesugadintą godumo epochos stabų, kurie nori save laikyti – gal net gi ir  žemiškos materijos pusdieviais, valdytojais.

Po metafizinės atskirties.  Visi išsiskirstę vakare, likau vienas.
Tylos laiptai - Senoje miško troboje.
Išpažintis - būsimam stebuklui bei užpildytam popieriaus lapui.
Kažkas išėjo, tarsi iš vidinių sielos gelmių – pati pradžia. Kūrybiniai mėginimai – būti žmogumi, būti tikrame rūke, o ne tik  iliuziniame smoge.
Virsmas.
Iš sakyklos. Aš noriu pamatyti – tikinčiuosius, kitokius – nebijančius matyti, jausti  ir sakyti tiesos.
Tiesa juk nebūna tik – religinė, tiesa yra Religijoje, Tiesa įsišaknijusi Tikėjime. Mano pasvaičiojimų –  tuo metu nelabai kas norėjo klausytis.



.