Išskridus „ančiai”

Paviešinau… Ir kas iš to išėjo?                   
Privėriau nosį. Girgžda sienoj vyriai.
Sužiuro akys daugelio „persėjų”,         
Kurie už drąsą ir už ryžtą giria.

Nereikia smėlio pilyje gyventi,                     
Nes paslaptys iš ten išsigliaudena.   
Tokie laikai! – Kada paleidi „antį“,                 
Išvirsta akys ir vikruolę gano.
   
O man smalsu, kas dar už širmos stovi.         
Primerkiu akį ir stebiu iš tolo,
Lyg būčiau apkalbų kieta žinovė         
Ar asilaitė „žynio“ Buridano.