Kai paliečiau
sulipo pirštai
nuo apynio spurgo
mano delnu
medus varvėjo
tarsi vakaras
saldus ir savas
kaimiškai pavargęs
ne liūdnas
tik į rūpesčius paniręs
kai palaižiau
nustebino kartumas
pakvipo alumi
ir miegu daržinėj
ant šieno
kai į skruostą duria smilgos
o plaukuose
čiobrelio žiedas susirango
svaigina ir nebežinai
ką palietei...