Gyvenimas - tai stotys ir stotelės.
Keliaujame, kur veža traukinys.
Nepastebim, kaip greitai tolsta kelias,
Palikdamas mums užtrenktas duris.
Sustojame. Bet tik apsidairyti.
Dalinamės mintim ir pažadais.
Nespėjame klaidų išsitaisyti, -
Jau šmėkščioja aplink nauji veidai.
Sapnuojasi tos stotys ir stotelės,
Negrįžtamai nutolę pakely,
Prisimenam, kas likę dar kertelėj
Ir svarstome, kas laukia priešaky...