Rašyk
Eilės (72007)
Fantastika (2154)
Esė (1686)
Proza (10305)
Vaikams (2493)
Slam (47)
English (1087)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 2 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Ir tie, kuriuos dangus ištrėmė,
skandinasi teisuolių ugnyje,
Ir tie, kur su liepsnom atėjo,
Į žemę griausmo atblokšti, —
Visi visi liepsnotos jūros,
Dangaus ir žemės sūnūs jie,
Išėję nebūtin, iš niekur grįžę,
Aukštybių kraičiais nešini.
Nuplauna nuodėmes nubudęs skliautas
Ir visa reginti akis,
Nors kartais šitas žvilgsnis apsiniaukęs,
Nors kartais viešpatauja čia naktis.

Karaliau, Žemė — Tavo sodas,
Jo vaisiai — Tavo savastis,
Visus visus savim pasotink,
Kai kyla saulėn alkstanti būtis.
Tegul kiekvienas nusilenkia,
Triūsu pašlovina Tave,
Kai Tavo deimantus ir perlus renka
Niekad neilstanti žmogaus ranka.

Tegul šioj Žemėj karaliauja
Tava dvasia, žvaigždžių lemtis,
Tegul kaskart vis viltį naują
Įžiebs tava negęstanti ugnis.
2013-12-29 11:29
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2013-12-31 16:13
Kadagys
Labai gerai 5.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2013-12-30 13:10
Vinja
Karaliau, Žemė — Tavo sodas,
Jo vaisiai — Tavo savastis,
Visus visus savim pasotink,
Kai kyla saulėn alkstanti būtis.

Prasmingai...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2013-12-29 14:48
tictac_it
religinė poezija - irgi poezija ... 3
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą