Kur tu skubi, žmogau?
Pažvelk, pavasaris sužydo!
Ko taip skubi, žmogau?
Lakštingalos sode pragydo!
Kur vis leki, žmogau?
Matai, po kojom aukso lapai.
Ko vis blaškais, žmogau,
Kai sniegas kloja baltą taką?
Kur tu, žmogau, eini?
Palauk, Kalėdos atskubėjo.
Ir vėl išeis vieni,
Ant veido raukšlę pamėtėję.
Tu vis skubi, žmogau.
Sustok, apsidairyk bent kartą,
Gyventi reikia taip,
Kad Tavo Vardą garsiai tartų!