Vacluova Inta palėkėms

Daug kor žmuonis linkė gėlėi prasėskverbtė.
Vacluovs miega žmuogo nuošėrdē patrauktė –
Gīdė, muokė dėigtė gielės, žalės kerpės.
Ka kėimė ė sieluo gruožė žėidā augto.

Muosiedi, kāp kvietka, gruožiou nosėteikės,
Dailėna, geniejė dolkiem apsėskleidės,
Akmėnim apkruovė, tvėnkėnieliu akis
Kūrė so fontanās vėrpolingus aidus.

Soskombiejė gatvies ė nomū kėimeliūs
Akmėnū ramībė pro gielīnu šuokius,
Rīškespalvės gamas Muosiedi novalė,
Ė gražiau gīventė kuožna vėna muokė.

Tėi prasmingė muokslā jau isėgīvena
Ne tiktā i žemė, bet i žmuoniū šėrdis,
Ė polsou miestelė gatvės Inta venuom
Švėt gīvam pasauliou akmėnim pavėrtės