Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 25 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







pažinojau tokį keistuolį, kažkokiu mokslų kandidatą, grafomaną, nuolatos su savimi tampiusį didžiulį apiplyšusį portfelį. Vieną dieną sustabdė jis mane gatvėje ir iš savo apiplyšusio portfelio ištraukė šūsnį murzinų popierių. Pakratė juos palei mano nosį, dėbtėlejo paklaikusiomis akimis ir paklausė: ar žinai kas čia yra??? aš nežinojau. tada jis man paaiškino, kad tai jo rašoma knyga, kurios pavadinimas: Na kaip tik tas pavadinimas mane ir apstulbino. Knyga vadinosi „Jeigu aš būčiau Dievas“....
Jeigu būčiau Dievas, kas man yra Vilnius? Kas man motina, kas man broliai ir seserys, kas man pamazgų kanalas vadinamas Nerimi, kas man tie abejingi, nepažįstami žmonės, amžinai paskendę smulkiuose darbeliuose, godūs pinigų ir gero ėdalo, renčiantys savo tvirtoves, kur jie gyvena ir miršta nepastebimi lyg tarakonai, vienodi kaip grindinio akmenys, vangiai leidžiantys iš burnos grubią it purvo grumztai šneką, sudaryta iš sakytum besparnių žodžių nulaužtomis galūnėmis, kas man kino teatrai, mokyklos ir valstybines įstaigos... kas man turgus, kur bananų daugiau negu agurkų, kas man ta provinciali miesto nuobodybė, vakarais virstančia apčiuopiama slegiančia tyla, kas man yra Vilnius jeigu aš turiu visus pasaulio miestus...
visa yra viena ir nieko naujo po saule, ir viskas vienoda ir viskas nuobodu...
Kas man yra Vilnius, tik tuštuma širdyje ir nieko daugiau.
Sunku apversti aukštyn kojomis suvokimą iš padėties esančios absoliuto šerdyje ir klupimą ant kelių bei būties priemimą kaip duotybę savose nustatytose ribose.
Nesu nei Dievas nei objektyvus, būti objektyviam man sekasi sunkiausiai, buvimas substancijoje suardė visus galimus ryšius su praeities pasauliu, tai tik įrodo, koks neteisingas buvo mano matymas, liko tik įvaizdis, tanklaivis įsirėžęs i smegenis ir niekur nesiruošiantis pasijudinti. Naujas suvokimas nors ir daug labiau liūdinantis, tačiau jis daug kartu artesnis pamatams, nugrioviau namą ir prisikasiau prie pamato, kurį galiu lengvai apžiūrinėti iš visų pusių, tačiau jo liesti neįmanoma, jis yra toks koks yra, nieko čia nepakeisi. Vis mąstau ką man reiškia sugrįžti į mirusį Vilnių, substancijos pavidale, viskas sukrenta iš galvos i širdį ir nebelieka jokios patirtos būsenos metafizikos, tik potyris neperkeliamas i rutininę išraišką, vis ieškau ir ieškau prarasto laiko ir ieškau absoliuto glėbio, kuris svilina sielą ir kūną, nepaisant to, ji šaukia mane, vienintelė neegzistuojanti vieta, kurioje jaučiuosi išėjęs iš kūno, nutolęs nuo namų.
Liga man suteikė tikrą prieglobstį, prijaukino dangų ir žemę, parodė paprastus, bet šventus dalykus, ten aš bendravau su dievais, taigi atsakau, sugrįžti i ligą, man reikštų sugrįžti i dievų artumą, tačiau tai sukurtų ribų nebuvimą, sunaikintų mano saiko jausmą, vėl sukūrtų chaosą, tačiau sugrįžčiau iš pasaulio į būtį.
Substancija turi būti ideali, neregima, nelytima, neužuodžiama ir negirdima, ji pasiekiama tik per dvasią, intelektualinę žiurą, mistinę intuiciją ar metafizinį tranzą.
aš kenčiu ir nešu visa tai, kiekvienoje savo ląstelėje, noriu išversti savo išgyvenimą i žmonių kalbą, noriu papasakoti, noriu išsirėkti ir užtvirtinti patirtį, tačiau tai lyg prakeiksmas, istorija kai tave įleidžia už durų, tačiau tu netenki teisės niekados niekam papasakoti, ką už jų išvydai.
2013-12-13 20:11
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2014-09-12 19:46
Gija_
Noriu pažiūrėti, kas už tų durų.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą