Skanūs tie cukriniai jelapenai o_O

Kažkoks žalčių klegesys diena iš dienos po mintis šlitinėja,
Nei nuo karšto medaus, nei nuo keturlapės dilgėlės - negerėja...
Šnibžda, buria, seka padavimus, kad sapne taip buvo,
neva katės vaškuota upe nuo žvirblių sprukti bandė iš tikrųjų...
Ir dar tas kolibris vakarais į ausį giesmes audžia,
kad nešiočiau ta vėjo spalvos amuletą, neva nuo raganų apsaugos...
Ir viskas būtų dar ne taip blogai, jei...
Kaspinų tiek daug nesegtu man į plaukus, tie maži ir padykę slibinai...
Ai... Na ir tegu, tegu lyja purpurinėm kometom ir sninga debesim,
Kondensuoto pieno tiltais aš kilsiu aukštyn,
Ką padarysi, pasiliksiu ta savo galvelę tokia, stebuklų nukamuota,
Nes tik iš jos žodžiai liežuviu, kaip čiuožykla, ant popieriaus nugula tokie spalvoti...