Gruodis ir Ožiaragis

Vėl gruodžio naktys ilgos, ilgos,
Diena čia buvo, čia nebėr...
Sudilo metai. Neprailgo.
Tuoj iškeliaus kiton erdvėn.

Vėl išdidusis Ožiaragis,
Pagąsdinęs rimtais speigais,
Po dangų laksto ledo rogėm,
Žvaigždes rikiuodamas ragais.

Kalėdos jau čia pat, ant slenksčio, -
Kiek šurmulio visuos namuos!
Trauks gruodis šypsenas iš ančio, -
Netrukus eglės sužėruos.

Sutirpo laiko kalendorius.
Ir metai jau - tik praeitis,
Bet Ožiaragis laikos oriai-
Tuoj kvies Naujus Metus sutikt!