Dabar jaučiuosi svetima visam pasauliui. Neatstumta, nepalikta, bet viena. Ir ne vieniša. Aš pati taip pasirinkau. Pasilikau namie, nėjau nei į svečius, nei į mokyklą. O ko aš norėčiau? Net nesinori švęsti Naujųjų... Šiandien buvo bloga nuotaika. Iš pat ryto jaučiau, kad po truputį lieku viena. Prisiminiau Cobainą ir ilgus šviesius plaukus, kokius norėjau turėti. Bet neturėjau. Prisiminiau depresiją. Man tai tokia būsena, kai nesinori nieko daryti, nieko kalbėti, tik klausytis, kaip kalba kiti žmonės. Labai būdavo baisu, kai visi išsiskirstydavo ir aš likdavau viena, tai mane gniuždydavo. Arba kai ko nors paklausdavo, o aš neturėdavau ką atsakyti, aš nenorėdavau atsakyti, apimdavo klaiki baimė, kad viską gadinu, kad viskas pražus ir mane paliks vieną, nes aš nieko nesakau, neįdomi pašnekovė. Ar aš tada dažnai verkdavau? Neatsimenu, bet viduje, širdyje, tikrai dažnai... Geriausia būdavo sėdėti ir žiūrėti, kaip kiti žmonės ką nors tyliai sau daro: mama verda pietus kitai dienai, ruošiasi kitos dienos pamokoms abu tėvai, o kai jau pasiruošdavo, arba dar net nepasiruošę paklausdavo manęs, ar aš jau pasiruošiau. Dabar aš prisimenu save grąžančią rankas ir sakančią, kad neparuošiau pamokų, man sakydavo, kad pabandyčiau, aš sakiau, kad nenoriu, nemoku, arba, kad jau nėra laiko - nespėsiu, o iš tikrųjų aš nenorėdavau eiti į savo kambarį ir likti viena.. O sėdėdama prie knygų ir sąsiuvinių prisimindavau, kokia aš būdavau, kai man nebūdavo depresijos, ir kaip norėdavosi vėl tokia būti. Depresuota aš labai ilgai ruošdavau pamokas, nes mintys vis nuklysdavo į šonus, būdavo sunku susikaupti, sunku dėl to, kad galėdavau daryti tik mechaninius namų darbus, kur nereikia kūrybos - fiziką pagal formules, lietuvių kalbos pratimus, matematiką, istoriją, o kur reikėjo kūrybos, aš žlugdavau. Pavykdavo sukurpti vieną mintį, o toliau kartodavosi tas pats, ta pati mintis, tai varydavo mane iš proto. Dabar man galvoje stovi geometrijos uždavinys, tas, kur reikia kažką įrodyti, o ne paskaičiuoti. Man tai būdavo pasaka be galo: pradedant nuo sąlygos, einama prie žemesnių sąvokų, iš kurių susideda sąlyga, galiausiai prieidavau prie tiesės. Ir čia iškildavo klausimas: ar ši tiesė yra tiesi? Kaip tą įrodyti, mane tuo momentu apimdavo neviltis, atsiremdavau į sieną. Mano logika buvo išsiderinusi, viskas buvo išsiderinę, taip, depresija yra baisus dalykas. EoL.
kažkodėl geometrija buvo tai, ką aš labaiusiai vertinu matematikos moksle.
kūrinys, bet galima pasistengti parašyti dienoraštį, jie raši jį kitems.
papaisei tvarkos. tik.