jaunystės miglas parypuoja
dėlionėse liūdesio šėmo
o ašaros tvinsta ir tvinsta
šlapia užskalbta liemenėlė
išdžiūva kilnojant uzboną
rudenėm raidėmis apsiūtą
nukrinta į aslą torielka
pagyvina strofą ir būtį
o tą vakare peržegnoja
metėlių arbatą papūtus
į naktį nustūmusi dieną
ištraukia iš knygos fleškutę
2013-11-29 08:20
paskutinė strofa sudaužė man širdį!
2013-11-28 16:05
man patiko pask strofa:) 3
2013-11-28 11:58
O fleškutę.
2013-11-28 10:49
Alegoriškai ir išradingai.
2013-11-28 10:32
Įdomiai, taip neįprastai pašmaikštauta.Erlos stilius išskirtinis, tai ir žavi.
2013-11-28 08:53
Nieko su S raide neįžvelgiau, tie rusizmai kam?
2013-11-28 07:16
:) gražūs apytiksliai rimai , na svetimybes kažkaip išskirti reikėjo, gal kursyvu ... nors koks skirtumas - 2