basakojis ilgesys

pavargo siela
nuo aukštakulnių
kalkuliuojančių bevertę

piemens pasiilgo
vasaros basakojo
kopų smiltyse šiurenančio

norisi stuktelti
kumščiu į kaktą
pilną eilių juodraščių

mintys betvarkėj
žiauriai pavargo
tarsi važiavusios kelkraščiu

aš rytoj...

kopą smėlio
sukasiu sielai
mintims paklojęs staltiesę

bet dabar ...

ištiesęs kojas
šliūbinėj sofoje
užsikloju tylos apklotu

neriu į snaudulį
link sapno tolimo
minčių pašnekint motiną