Vardu

Kambario durys atsivėrė.
Ant stalo stovėjo kibirėlis.
Jame plaukiojo nedidukė žuvytė.
Jos delne buvo parašyta vardas.
Akyse spindėjo namų gelmė.
Tolumoje plaukė delfinai.
Ant smėliuko gulėjo plekšnaitės.
Mamos sukinėjosi aplink ir prižiūrėjo.
Paplūdimiu siūlė šalto alaus.
Konkurentai kasė duobes.
Pavaldiniai rinko vyteles bei ruošė smėlį.
Žiopliai garsiai keikė padaužas.
Pensininkų klausos aparatai melavo.
Pritildytas garsas užgoždavo tylą.
Pripildytas kibirėlis atnešė nelaimę.
Vardas iškilo į paviršių.
Užgniaužti pirštai laikė paslaptį.
Jūros gyviai susirinko ir susiporavo.
Duobėje alus liejas per kraštus.
Žuvytei amputavo galūnes.
Greitoji pagalba laukė už durų.
Kambarys atsivėrė.
Staltiesė telkšnojo baloje.
Šiūkšlių kibiras buvo išneštas ankščiau laiko.
Ant dujų kaito juodas puodas.
Turinys nesiekė dugno ir buvo asmeninis.
Prieskonių lentynėlėje kiurksojo skylės.
Dauguma privertė pakelti apyvartą.
Suėjo ir saldumynai desertui.
Skrandis tik to ir telaukė.
Puode kūnas pradėjo virpėti.
Susidarė verpesiai ir nugramzdino į nežinią.
Chaoso apimtoje nebūtyje pamatyti pagrindą užtruko.
Kojos pasiekė tvirtumą ir išplautą dugną.
Pasilenkęs nuraškiau dumblį ir įsidėjau į kraitelę.
Kasininkas daug pinigo neprašė.
Atsivėrė marketo durys.
Ant aikštelės buvo pamesta padanga.
Joje oras buvo pagedęs.
Guma nesikramtė, ją išspjoviau.
Vokietijos kaimynų eksporto karaliai nevisagaliai.
Visagali sutverėjau, kur aš prieskonius padėjau?
Ant lentynos kambary, kur apšvietimas prastas.
Šalia akvariumo apleisto amžiams.
Šalia alaus tuščio butelio išgerto.
Šalia saldumynų, ištirpusių nuo karščio.
Šalia prisukto klausos aparato, kuris ne vien blogą garsą nustato.
Šalia armatūros, kuri buvo sulinkusi į galvą.
Šalia aparatūros, kurios niekada nenaudojau ir rengiuosi parduoti.
Pakėliau ragelį ir išgirdau nepažįstamą balsą.
Pakviestas nuėjau gauti pinigų.
Soboras didingas pastatas, kad jį kur.
Ant akmenų deginosi porelė driežiukų, kol juos išbaidė padavėjas.
Paspaustas rankos ėmiausi už prekės.
Piniginei pastorėjus patraukiau link upių.
Alėja šurmuliavo bei rodė laimikius.
Pamačiau vieną kalę ir du kvailus šmikius.
Jie man pradėjo pisti protą, o aš jiems armatūra per kuprotą.
Neapdairumas vertė žegnotis.
Pamilau grindinį, norėjau kuo ilgiau glaustis.
Raudona – gražu, tik skauda.
Širdis raudona, aplinkui žalia, tikra laisvės alėja.
Atsidarė palatos durys.
Ant stalo stovėjo vazelė.
Joje buvo pamerktos vasarinės gėlės.
Gėlių gyventojai net neįtarė aplinkos pasikeitimo priežasčių.
Poza ta pati, tik ramesnė.
Lankytojų truputėlis daugiau.
Atsiveria durys, o ant stalo negyva nedidukė žuvytė.
Katino pėdos jau ir atvėsusios.
Kibirėlis nutemptas už spintos.
Šiukšlės vis dar stovi.
Kankinosi neilgai, bet dar kankinsis neilgai.
Ištrauktas juodas puodas vaizdo nepagerino.
Ištrauktas alaus butelis šeimininko nenudžiugino.
Ištrauktas neturėtas simonas iš spintos nenustebino.
Ištrauktas nusipurčiau iš toliau žygiavau alėja.
Priėjau jūrų muziejų ir papuoliau ant išpardavimo.
Paėmiau mažutę ir parsinešiau kibirėlyje.
Katinas išklausė mano grasinimų ir užsidarė vonioje.
Laimė į namus, nelaimė namuose.
Namai raudoni.
Žuvytė raudona.
Smėlis rausvas.
Sovietmečio simbolis.
Viltis.
Vardas ne tas. Asmuo ne tas.
Žuvytę pavadinau Vanda...