Profano reminiscencija

Į tuščią butelį naktis jau rangosi.
Tokia aštri tamsa - tuoj kauksiu į mėnulį,
o cigaretė - smuiko raktas rankose
lyg penklinės tinkle paklydus tykiai guli.

Pink Floyd tą pačią plytą sienon įkala, -
dar vieną dūrį smingantį kol pakeliu...
Į smegenis - prisiminimų inkilą,
kol sapnas bundantis nutūps į pakelę.

Kol avys dar toli ir nesiskubina,
o poteriais kažkas pasmaugia vienišą
dievulį, sumeta katėms į dubenius.
Skeletų spintoje, deja, neišneša.

Girdėt kaip girgžda grįžulų stipinkauliai
lyg varstytų kasnors duris - nebetveriu.
-----------------------------------------------
Atrado jie mane tada palinkusį
su juodvarniais neišsiųstais į eterį.