ir vėl
vakaras
niekieno
šitai
nestebina
visi
užsiėmę
savo
gyvenimais
o tam
vakarui
kartais
labai
reikia draugo
kad būtų
kas nors
ką gali
apkabinti
išgėrus
bent porą
butelių vyno
tada
kai už sienų
nutyla
kaimynai
kai prieblandą
saugo
balta pilnatis
ir sakytum
ne aš
o tik vilko
šėšėlis
susipylęs taurėn
išblaškytas
mintis
aš plaukiu
pasroviui
o krūtinėj
teisėjas
skiria
nuo
spren
dį
bel
stis
į
ta
vo
du
ris