Jis norėjo skristi...

Jis buvo dar per mažas, kad suprastų. Bet vieną dieną - jis tiki - vieną dieną tikrai supras, kaip tokie dideli ir sunkūs lėktuvai gali pakilti taip aukštai į dangų ir skristi šimtus kilometrų. Vieną dieną jis pajus, ką reiškia sėdėti piloto kabinoje ir valdyti lėktuvą. Vieną dieną jis pamatys, kaip atrodo jo gimtas miestas iš viršaus. ir daug kitų miestų, daug kitų šalių...

Už nugaros jis išgirdo, kaip į kambarį invalido vežimėliu įvažiuoja tėvas. Mažais žingsneliais berniukas pribėgo prie tėvo. Jo akys blizgėjo iš pasididžiavimo savimi, visas tirtėjo iš nekantrumo.

- Ką čia turi? - paklausė tėvas griežtu balsu.

Berniukas nekreipė dėmesio į rūstų tėvo žvilgsnį. Jis taip ilgai ir kantriai dirbo, kol pabaigė savo kūrinį, o dabar visas dega nekantrumu, taip nori išgirsti, ką pasakys tėvas. Jis ištiesė rankas į tėvą. Jose buvo mažas, šiek tiek kreivas lėktuvėlis.

- Čia tau, tėti. Dovana.

Tėvas paėmė lėktuvėlį ir tylėdamas į jį žiūrėjo.

- Aš noriu būti lakūnas, tėti. Kaip tu.

Tėvo veidas staigiai persimainė, jo žvilgsnis tapo dar rūstesnis ir nuožmesnis, veidą tarsi perkreipė neapykanta kažkam, jis numetė lėktuvą ant žemės ir pervažiavo ji vežimėliu.

- Aš norėjau skraidyti, sūnau, o dabar negaliu net vaikščioti, - iškošė jis.

Vaiko akyse pasirodė ašaros. Tokio atsakymo ir reikėjo tikėtis. Jis nusisuko nuo tėvo. Tėvas nemėgsta verkiančių.

- Pamiršk apie tai, - tarė tėvas ir išvažiavo iš kambario.

Kaip jis gali pamiršti, jei kiekvieną vakarą apie tai svajodavo? Jei kiekvieną naktį sapnuodavo save skrendantį? Jei kiekvieną dieną nejučia vis daugiau ir daugiau laiko praleisdavo stebėdamas dangų arba klijuodamas mažus žaislinius lėktuvėlius?

Berniukas atsistojo ant palangės priešais atidarytą langą. Aukštai. Jis pažvelgė į žemę, po to į dangų. Nenuleisdamas akių nuo sklandančių paukščių jis ištiesė rankas, tarytum vietoj jų tik ką būtų išdygę sparnai.

- Aš būsiu lakūnas. Kaip ir mano tėtis.

Ir praskrendantys paukščiai jam nusišypsojo. Ir vėjas, taršantis jo trumpus, gelsvus plaukus jam nusišypsojo. Ir visas pasaulis jam šypsojosi.

- Aš noriu skristi... Aš būsiu lakūnas.

Tuomet jis taip pat jiems nusišypsojo. Paskutinį kartą. Ir nušoko.