Iš dalies tu teisi.
Aš išėjęs iš proto.
Iškraustytas.
Mano mintys dabar
Po tiltu, šiluminiam
Mazge, prie bažnyčios durų.
Į bepročių namus
Eiti bijau. Nupraus,
Atims aštrius daiktus,
Neturėsiu kuo apsiginti.
Po striuke prikemšu
Popierių, išplėštų iš
Dostojevskio, Prusto,
Hugo, Markezo
Knygų, kad sušilčiau.
Ir išeinu, pirmam sniegui
Švelniai kutenant nuogų
Medžių šakas.


Žolininkas













