Per anksti
žalius lapus
pilame kaupu
į krūvą
nukrenta sūri rasa
kai tvirto
uosio šakomis
dar vasarą
rudeninio vėjo srovės
srūva;
gal iš paviršiaus
stebim tik lapus
nenorėdami įžvelgt
šaknų kenkėjų,
o gal iš viso
paprasčiau:
nepaisyt kaprizo vėjų.
Tunelių labirintuose
adatomis teka
syvai
lapių, briedžių ir vilkų
platūs masyvai
įlįsti į jų
kailį
rizikuoti gali
kurs savęs
negaili.