***

Per džiugesio ir laimės kupinus laukus
Žengiu į savo Viešpačių namus,
Žengiu per aukštą slenkstį į koplyčią,
Žengiu į pirkią, kluoną ir sėklyčią.

Per džiugesio ir laimės kupinus laukus
Žengiu į žiemkenčio namus
Ir šviežias, dar nekaltas duonos kvapas
Nuneša mane į tolimus miškus.

Po ilgo kelio ar sunkaus norago,
Prie ilgo, drožinėto medžio stalo
Su šviežia riekele motulės
Susėskim broliai, senieji tėvužiai

Ir kol rusena židiny šventa ugnis
Užmirškim nuovargį visi
Ir lai nekaltas duonos kvapas neša mus
Per džiugesio ir laimės kupinus laukus.