pražiūrėjau

pražiūrėjau savo laimę
riešutų židėjime
vienas pasilikęs kaime
kaip žvėris kalėjime

čia tik vasara vaikystėje
rasom basa bėgiodavo
žaizdavo nerupestinga ji
ir sau linksmai kvatodavo

alyvų kvapą pamilau
kaip pamenu iš karto
o šiandien gegužės kvapai laukuos
pasklinda tik iš tvarto

kai laikas audžia tinklelius
ant rankų ir ant veido
aukštai į dangų kelt sparnus
man jėgos jau apleido

ir ta liepsnelė nemari
vis skaudina krutinę
jos užgesinti negali
nors piltum ir degtinę